| EN | RUS |    
     
  Meniu  
    Naujienos
    Apie veislę
    Mūsų šunys
    Parodos
    Šuniukai
    Galerija
    Straipsniai
    Nuorodos
    Kontaktai
Foto

Author: Mindaugas

 
     
 
     
  Apie veislę : Veislės standartas   Jevgenija |23 July 2009 | Žiūrėjo: 3257  
FCI-Standard N° 163 / 05. 03. 1998 / GB

BASSET-HOUND veislės standartas


Kilmės šalis:
Didžioji Britanija.

STANDARTAS ĮSIGALIOJO:
27/04/1989.

PASKIRTIS: Skalikai.

KLASIFIKAVIMAS F.C.I.: 6 grupė Skalikai ir susijusios šunų veislės.
Skirsnis 1.3 Mažieji skalikai.
Su lauko bandymais.

BENDRA IŠVAIZDA: Trumpakojis stambaus stoto skalikas, harmoningo sudėjimo, taurios išvaizdos. Pageidautinas truputį perdidelis kiekis laisvos odos.

ELGESYS / TEMPERAMENTAS: Rišlūs senovinių bruožų skalikai, kurie medžioja apatine uosle, turi stiprų gaujos instinktą ir gilų melodingą balsą, sugeba labai ištvermingai dirbti lauke. Ramūs, neturi būti agresyvūs ar bailūs. Prieraišaus būdo.

GALVA: snukio viršutinė linija beveik lygiagreti kaktos linijai. Snukis šiek tiek ilgesnis už kaukolę. Gali būti saikingas kiekis raukšlių ant kaktos ir šalia akių. Bet kuriuo atveju laisvos galvos odos turi būti pakankamai daug, kad pastebimai raukšlėtųsi patempus ją į priekį ar kai galva yra nuleista.
KAUKOLĖS SRITIS: Kaukolė: Kupolo formos, su pastebimu pakaušiniu gumbu, vidutinio pločio kaktoje tarp antakių ir truputį siaurėjanti link snukio.
Perėjimas nuo kaktos į snukį: Neryškus.
SNUKIO SRITIS:
Nosis: Išskirtinai juoda, išskyrus šviesios spalvos šunis, tada ji gali būti ruda arba kepenų spalvos. Didelės ir plačios šnervės, priekyje gali šiek tiek išsikišti už lūpų.
Snukis: Gilus, gerai išpildytas, nesmailėjantis.
Lūpos: Viršutinės lūpos ženkliai dengia apatines.
Nasrai / Dantys: žandikauliai stiprūs, su puikiu, taisyklingu ir pilnu žirklišku sąkandžiu, t.y. viršutiniai kapliai glaudžiai prisispaudžia prie apatinių, kapliai išsidėstę vienoje linijoje ir stovi statmenai žandikauliui.
Akys: Rombo formos, neiškilios, bet ir ne per giliai įleistos, tamsios, bet gali nepastebimai pereiti į rusvas, pas šviesius šunis. Išraiška rami ir rimta. Apatinis vokas atviras, bet ne per daug. Šviesios arba geltonos akys labai nepageidautinos.
Ausys: Nutysusios, išaugusios šiek tiek žemiau akių linijos. Ilgos; ištemptos į priekį turi uždengti nosies galą, bet ne per daug ilgos. Siauros per visą ilgį, nes jų kraštai kaip garbanos susisuka vamzdeliu. Labai lanksčios, minkštos ir aksominės tekstūros.

KAKLAS: raumeningas, išlenktas, pakankamai ilgas su ryškiu, bet ne perdaug, pagurkliu.

KŪNAS: Ilgas ir stiprus korpusas; ketera ir kryžius beveik tokio pat aukščio.
Nugara: Tiesi ir gana plati. Nuo keteros iki kryžiaus nėra perdaug ilga.
Juosmuo: Gali būti lengvai išlenktas.
Krūtinės ląsta: Šonkaulių lankas ryškiai išgaubtas, kai žiūrima iš priekio. Krūtinkaulis iškilus, bet krūtinės ląsta ne siaura, taip pat ir ne pernelyg gili. Šonkauliai gerai užapvalinti ir spyruokliuojantys, neatsikišę, aiškiai nukreipti atgal.

UODEGA: Aukštai išaugus, pakankamai ilga, stipri ties pagrindu, siaurėjanti į galą, su vidutiniu kiekiu šiurkščių plaukų apatinėje pusėje. Judesyje tvirta, truputį lenkta, kardo formos. Neturi būti perdaug lenkta ar riesta.

GALŪNĖS:
PRIEKINĖS GALŪNĖS: Priekinės kojos galingos, masyvios ir labai kaulėtos. Odos raukšlės virš pėdučių.
Pečiai: Mentės palinkusios atgal; pečiai neapsunkinti.
Alkūnės: Nepasuktos nei į išorę, nei į vidų.
Dilbis: Šiek tiek palenktas į vidų, tačiau ne tiek, kad trukdytų laisvai judėti arba kad kojos kliūtų viena už kitos, šuniui stovint ar judant.
Nepageidautinas išlenktas į prieki dilbis.
PASTURGALIS: Gana platus, raumeningas, atrodo beveik sferinis žiūrint iš galo. Odos raukšlės gali būti tarp kulkšnies ir pėdos, ir iš galinės sąnario pusės perteklinės odos „maišelis“.
Galiniai kampai: Gerai išreikšti.
Kulkšnys: Trumpos ir šiek tiek po savimi, bet nepalinkusios į išorę ar į vidų, tik po kūnu laisvoj stovėsenoj.

PĖDOS: Didelės, suglaustais pirštais su tvirtomis pagalvėlėmis. Priekinės letenos gali būti tiesios arba šiek tiek pasuktos į išorę, tačiau bet kokiu atveju šuo visada taisyklingai stovi, svorį paskirstydamas lygiai visiem pirštam ir pagalvėlėm kartu taip, kad pėdos paliktų didelio skaliko atspaudą. Su žeme liečiasi tik pirštų ir pėdų pagalvėlės.

JUDĖJIMAS: Svarbiausia. Lygūs, laisvi priekinių kojų judesiai ir užpakalinių kojų stiprus spyris, puikiai suderinti priekinių ir galinių kojų judesiai. Judesiai lengvi ir kojų pirštais niekada nekliudo žemės.

KAILIS:
PLAUKAI: Lygūs, trumpi ir tankūs bet ne pernelyg švelnūs. Visas kailis glotnus ir be puošiamojo plauko. Ilgaplaukiai, minkštakailiai su puošiamuoju kailiu labai nepageidautini.
SPALVA: Dažniausiai juodos, baltos ir rudos (trispalviai); citrininės ir baltos (dvispalviai), tačiau priimtinos, bet kokios skalikam būdingos spalvos.

DYDIS:

Ūgis: 33-38 cm (13-15 colių) ties ketera.

TRŪKUMAI: Bet koks nukrypimas nuo to, kas pasakyta, turėtų būti laikoma trūkumu ar yda ir privalo būti vertinami atsižvelgiant į jų pobūdį ir išreikštumą, dėl poveikio šuns sveikatai ir gerovei.
Kiekvienas šuo turintis aiškių fizinių ar elgesio sutrikimų turi būti diskvalifikuojamas.
Ydos: Patinai privalo turėti dvi akivaizdžiai normalias sėklides visiškai nusileidusias į kapšelį.

Paimta iš: F.C.I. tinklalapio
Vertimas iš anglų k.: www.basset-hound.lt
     
     
     
Į viršų
 
   
   
Copyright by www.basset-hound.lt  
Įvertinkite šią svetainę Surask.lt sistemoje
created&designed by www.bloodhound.lt